Ar prasilenkia IT srities darbuotojų lūkesčiai dėl atlygio su realybe?
Apie tai dalinausi su „Verslo žiniomis“.
Palyginti su kovidiniu laikotarpiu, pastebiu, kad dabar atotrūkis tarp lūkesčių ir realybės yra sumažėjęs. Tuomet buvo toks super intensyvus laikas: viskas per nuotolį, visur IT nepakeičiamas ir išties kartais norai prasilenkdavo su realiomis galimybėmis.
Dabar viskas sugrįžę į balansą, kur vieni dėl kitų turi pasistengti.
Vienas segmentas su lūkesčiais prasilenkia
Vis dėlto vienas segmentas, kur lūkesčiai prasilenkia yra: kai žmonės dar tik yra baigę, pvz., kodavimo mokyklą arba keičia profesiją ir neturi patirties.
Darbdaviams didžiausią pridėtinę vertę kuria tie kolegos, kurie geba dirbti savarankiškai. O tam natūraliai – reikia patirties. Kai savarankiškai dirbti negali, kaštai auga, nes besimokantį turi lydėti patyręs žmogus, atsitraukdamas nuo savo darbų.
„Bet aš už mažiau negaliu dirbti“. Sako, pvz., buvęs statybų inžinierius atėjęs į jaunesniojo programuotojo poziciją. Suprantama, kad jo lūkesčiai yra kitokie nei analogiškame laiptelyje esančio studento. Bet, deja, be realios IT patirties mes negalime pasiūlyti statybų inžinieriaus atlygio pradedančioje IT pozicijoje. Su patirtimi – taip.
Atlygį svarbu vertinti kuriamos vertės kontekste
Mane kiek nustebino ir tyrimas apie moksleivių lūkesčius: penktadalis apklaustų moksleivių pirmajame darbe tikisi gauti 3000 eur. O kokią vertę už tiek pinigų sukursi pirmajam darbdaviui neturėdamas patirties? Apie tai galvojama mažiau.
Tuo tarpu žmonės esantys darbo rinkoje bent porą metų jau žymiai geriau supranta, koks kuriamos darbe vertės-atlygio santykis.
Nuorodą į straipsnį čia.
Susidomėjote? Aptarkime jūsų projektą
Paskambinkite ar parašykite el. laišką ir mes suplanuosime susitikimą kurio metu aptarsime jūsų projektą ir mūsų idėjas jums.