Įmonė neleidžia darbuotojams naudoti „ChatGPT“, kad apsaugotų savo duomenis. Darbuotojas nusiperka jo prenumeratą pats ir kelia ten tuos pačius duomenis, kad lengviau atliktų savo darbą. „Deloitte“ tyrimo duomenimis, be darbdavio žinios taip elgiasi beveik 31%. Kas trečias.
AI šešėlyje
Tai vadinama „Shadow AI“. Žmonių, kurie pasakoja, kad darbe naudoja savo „ChatGPT“ ar „Claude“, sutinku nuolat. Jie sutinka net ir patys už tai susimokėti, nors įmonėje oficialiai naudojamas kitas įrankis arba tokio naudojimo apskritai neleidžiama.
Žmogus nori pasidaryti darbą. Jau yra pabandęs, žino, kas jam padeda, kur sutaupo laiko ir naudojasi. O duomenų saugumas, kurio siekė įmonė, realybėje gali būti dar prastesnis.
Trečdalis naudoja AI be darbdavio žinios
2026 m. gegužę-birželį „Deloitte“ apklausė 25 tūkst. Jungtinės Karalystės dirbančiųjų. Tarp tų, kurie generatyvinį AI naudoja darbe, 31 proc. tai daro darbdaviui nežinant, o 17 proc. už darbui naudojamus įrankius moka patys.
Dar vienas įdomus skaičius: tarp žmonių, kurie naudoja savo apmokamus arba galimai nepatvirtintus įrankius, 21 proc. sako, kad jie veikia geriau už įmonės suteiktus.
Čia jau maga pasikalbėti su tuo žmogumi. Ką jis daro su savo „ChatGPT“? Kas jam taip gerai veikia, kad sutinka už tai mokėti pats? Ir ko nepavyksta padaryti su įmonės nupirktu įrankiu?

Oficialiai turime „Copilot“. O su kuo dirbame?
Didesnėse organizacijose dažnai girdžiu apie „Microsoft Copilot“. Kol kas neteko sutikti žmogaus, kuris pasakytų: „Žinok, naudojam „Copilot“ ir esam žiauriai patenkinti!“ Užtat sutinku žmonių, kurie šalia jo vis tiek naudoja savo „ChatGPT“ ar „Claude“.
Tai, žinoma, mano asmeninė patirtis iš pokalbių, ne visų „Copilot“ naudotojų tyrimas. Bet tokiose situacijose verta suprasti, kodėl žmogus renkasi kitą įrankį. Gal su juo gauna geresnį atsakymą. Gal yra įpratęs dirbti. Gal įmonė nupirko licenciją, bet niekas neparodė, kaip ją panaudoti jo darbe.
Paimkime konkrečią užduotį ir pažiūrėkime kartu. Ką reikia padaryti, ką gauname su vienu įrankiu, ką su kitu ir kiek dar reikia taisyti. Tada bus aiškiau, ko iš tikrųjų trūksta.
Draudimas nebūtinai veikia
Kitas šių metų tyrimas parodo, kas vyksta su taisyklėmis.
Balandį „Wakefield Research“ bendrovės „PagerDuty“ užsakymu apklausė 1 250 didelių įmonių biuro darbuotojų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Japonijoje. (IT ir technologijų darbuotojai į apklausą nebuvo įtraukti.)
- 66 proc. sakė naudoję DI darbe, nors manė, kad įmonės taisyklės to neleidžia.
- 34 proc. buvo įvedę klientų duomenis ar informaciją į viešai prieinamus DI įrankius.
KTU duomenimis, beveik 40 proc. darbuotojų yra bent kartą įkėlę darbo informaciją į „ChatGPT“ ar panašius įrankius.
Įmonė gali turėti tvarką, patvirtintų įrankių sąrašą ir apmokėtas licencijas. Bet dalis darbo vis tiek vyks asmeninėse paskyrose, jei žmonėms bus taip patogiau ir lengviau.
Vien pasakyti „nenaudokite“ neužtenka. Reikia suprasti, kam žmonės naudoja AI, ir duoti jiems būdą tą darbą pasidaryti saugiai.
Kaip ištraukti AI iš šešėlio?
Pirmiausia, susėsčiau su komanda ir paprašyčiau parodyti. Kokius įrankius naudojate? Kas pasiteisino? Kokią informaciją ten keliate? Kur sutaupote laiko, o kur vis tiek tenka viską perdaryti? Ką manote galime greičiau ir efektyviau atlikti su DI pagalba?
Tada galima susitarti, kokius įrankius naudojame įmonėje, kokius duomenis į juos galima kelti ir kokių paskyrų bei nustatymų tam reikia.
Kartu pažiūrėti, ką iš vieno žmogaus patirties galėtų pritaikyti kiti.
Žmonės jau skiria savo laiką ir pinigus, kad išmoktų geriau dirbti su AI. Įmonei verta į tai įsitraukti. Gal kolega savo paskyroje jau išsprendė užduotį, prie kurios visa komanda kas savaitę praleidžia po kelias valandas. Gal sukūrė agentą, padedantį greičiau sužinoti įsiskolinimus ar skolų likučius. Tik reikia tą išmokyti daryti saugiai.



